Dictionary of the Lithuanian Language.
iškrunėti — iškrunėti, ìškruna, ėjo intr. 1. išsirgti: Dvejis metus iškrunėjo, kol numirė Krok. 2. išbūti krunint: Jau kad tik joj (kumelė) iškrunė̃s ik pavasario, tai, išejus ant žolės, atsigaus Vlk. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
krunėti — krunėti, krùna (krùni K), ėjo intr. 1. žr. kriunėti: Senis išvien krùna Brt. Jonas vakar važiuodamas sušalo kojas, todėl šiandien kruna Snt. Jau pradėjo krunėt – gal džiova Ut. Kad nors vasarą nustotum krunėt! Ds. Mūsų senelis dar tebekruna… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukrunėti — nukrunėti, nùkruna, ėjo intr. 1. nusenti, pasenti: Nepagailėjo jaunikaičio, ir mergos, ir senio, nei nukrunėjusio tieg, bet visus atadavė rankosna jo Ba2Krn36,17. 2. refl. nusibaigti kosint: Dar buvo drūtas senelis, bet ėmė ir nusikrunėjo Brt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakrunėti — prakrunėti, pràkruna, ėjo intr. prakosėti kurį laiką: Tep pasiutiškai sušalau tam jomarke, kad paskui dvi dienas prakrunėjau Brt. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; sukrunėti; užkrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukrunėti — sukrunėti, sùkruna, ėjo intr. sukosėti, sukrenkšti: Mokytojas sukrunėjo: – Hm, hm rš. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; sukrunėti; užkrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkrunėti — užkrunėti, ùžkruna, ėjo intr. nusibaigti krunint: Sumuštas krunėj[o] krunėj[o] ir užkrunėj[o] Vlk. krunėti; atkrunėti; iškrunėti; nukrunėti; prakrunėti; sukrunėti; užkrunėti … Dictionary of the Lithuanian Language
